sukiltam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sukiltam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sukiltas, mot. g. sukilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltas	sukilti	sukilta	sukiltos	sukilta	-
kilm.	sukilto	sukiltų	sukiltos	sukiltų	-	-
naud.	sukiltam	sukiltiems	sukiltai	sukiltoms	-	-
gal.	sukiltą	sukiltus	sukiltą	sukiltas	-	-
įnag.	sukiltu	sukiltais	sukilta	sukiltomis	-	-
viet.	sukiltame	sukiltuose	sukiltoje	sukiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltasis	sukiltieji	sukiltoji	sukiltosios	-	-
kilm.	sukiltojo	sukiltųjų	sukiltosios	sukiltųjų	-	-
naud.	sukiltajam	sukiltiesiems	sukiltajai	sukiltosioms	-	-
gal.	sukiltąjį	sukiltuosius	sukiltąją	sukiltąsias	-	-
įnag.	sukiltuoju	sukiltaisiais	sukiltąja	sukiltosiomis	-	-
viet.	sukiltajame	sukiltuosiuose	sukiltojoje	sukiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sukiltas, mot. g. sukilta.
• Skiemenys: su-kil-tam

sukiltam

1. tas, kurį sukilo

Etimologija

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---