pravokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pravokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pravokti, pravokia, pravokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pravokiu	pravokiau	pravokdavau	pravoksiu
tu	pravoki	pravokei	pravokdavai	pravoksi
jis, ji	pravokia	pravokė	pravokdavo	pravoks
mes	pravokiame, pravokiam	pravokėme, pravokėm	pravokdavome, pravokdavom	pravoksime, pravoksim
jūs	pravokiate, pravokiat	pravokėte, pravokėt	pravokdavote, pravokdavot	pravoksite, pravoksit
jie, jos	pravokia	pravokė	pravokdavo	pravoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pravokčiau		pravoktumėme, pravoktumėm, pravoktume
2 asm.	pravoktumei, pravoktum		pravoktumėte, pravoktumėt
3 asm.	pravoktų		pravoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pravokime, pravokim
2 asm.	pravoki, pravok		pravokite, pravokit
3 asm.	tepravokia, tepravokie		tepravokia, tepravokie

• žr. pagr. f. pravokti, pravokia, pravokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pravokiąs, pravokiantis, pravokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pravokęs, pravokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pravokdavęs, pravokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pravoksiąs, pravoksiantis, pravoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pravokiamas, pravokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pravoktas, pravokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pravoksimas, pravoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pravoktinas, pravoktina.
• taip pat žr. pdlv.: pravokiant, pravokus, pravokdavus, pravoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pravokdamas, pravokdama.
• taip pat žr. bdn.: pravokte, pravoktinai.
• Skiemenys: pra-vok-ti

pravokti

1. bent kiek nuimti, nudoroti:
   • Pravókiau biškį pievų ir užleidau gyvolius ant prapjautos vietos.
2. pravalyti, apvalyti, apšvarinti:
   • Džiaugės jis savo trobas pravokęs.

Etimologija

<= pra- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    pravokti: bendrai

nepravokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pravokti: Išvestiniai žodžiai

nepravokti (lt) (neig. )

pravokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pravokti: bendrai

---

Dalyvis

pravokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravoktas, mot. g. pravokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktas	pravokti	pravokta	pravoktos	pravokta	-
kilm.	pravokto	pravoktų	pravoktos	pravoktų	-	-
naud.	pravoktam	pravoktiems	pravoktai	pravoktoms	-	-
gal.	pravoktą	pravoktus	pravoktą	pravoktas	-	-
įnag.	pravoktu	pravoktais	pravokta	pravoktomis	-	-
viet.	pravoktame	pravoktuose	pravoktoje	pravoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktasis	pravoktieji	pravoktoji	pravoktosios	-	-
kilm.	pravoktojo	pravoktųjų	pravoktosios	pravoktųjų	-	-
naud.	pravoktajam	pravoktiesiems	pravoktajai	pravoktosioms	-	-
gal.	pravoktąjį	pravoktuosius	pravoktąją	pravoktąsias	-	-
įnag.	pravoktuoju	pravoktaisiais	pravoktąja	pravoktosiomis	-	-
viet.	pravoktajame	pravoktuosiuose	pravoktojoje	pravoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravoktas, mot. g. pravokta.
• Skiemenys: pra-vok-ti

pravokti

1. tas, kurį pravokė

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---