pravoktoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravoktoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravoktas, mot. g. pravokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktas	pravokti	pravokta	pravoktos	pravokta	-
kilm.	pravokto	pravoktų	pravoktos	pravoktų	-	-
naud.	pravoktam	pravoktiems	pravoktai	pravoktoms	-	-
gal.	pravoktą	pravoktus	pravoktą	pravoktas	-	-
įnag.	pravoktu	pravoktais	pravokta	pravoktomis	-	-
viet.	pravoktame	pravoktuose	pravoktoje	pravoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoktasis	pravoktieji	pravoktoji	pravoktosios	-	-
kilm.	pravoktojo	pravoktųjų	pravoktosios	pravoktųjų	-	-
naud.	pravoktajam	pravoktiesiems	pravoktajai	pravoktosioms	-	-
gal.	pravoktąjį	pravoktuosius	pravoktąją	pravoktąsias	-	-
įnag.	pravoktuoju	pravoktaisiais	pravoktąja	pravoktosiomis	-	-
viet.	pravoktajame	pravoktuosiuose	pravoktojoje	pravoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravoktas, mot. g. pravokta.
• Skiemenys: pra-vok-to-ji

pravoktoji

1. ta, kurią pravokė

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---