pravokiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravokiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravokiamas, mot. g. pravokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokiamas	pravokiami	pravokiama	pravokiamos	pravokiama	-
kilm.	pravokiamo	pravokiamų	pravokiamos	pravokiamų	-	-
naud.	pravokiamam	pravokiamiems	pravokiamai	pravokiamoms	-	-
gal.	pravokiamą	pravokiamus	pravokiamą	pravokiamas	-	-
įnag.	pravokiamu	pravokiamais	pravokiama	pravokiamomis	-	-
viet.	pravokiamame	pravokiamuose	pravokiamoje	pravokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokiamasis	pravokiamieji	pravokiamoji	pravokiamosios	-	-
kilm.	pravokiamojo	pravokiamųjų	pravokiamosios	pravokiamųjų	-	-
naud.	pravokiamajam	pravokiamiesiems	pravokiamajai	pravokiamosioms	-	-
gal.	pravokiamąjį	pravokiamuosius	pravokiamąją	pravokiamąsias	-	-
įnag.	pravokiamuoju	pravokiamaisiais	pravokiamąja	pravokiamosiomis	-	-
viet.	pravokiamajame	pravokiamuosiuose	pravokiamojoje	pravokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravokiamas.
• Skiemenys: pra-vo-kia-ma

pravokiama

1. ta, kurią pravokia

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    pravokiama: bendrai

nepravokiama (lt)

Vertimai

  pravokiama: bendrai

---