prakiltųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prakiltųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltas	prakilti	prakilta	prakiltos	prakilta	-
kilm.	prakilto	prakiltų	prakiltos	prakiltų	-	-
naud.	prakiltam	prakiltiems	prakiltai	prakiltoms	-	-
gal.	prakiltą	prakiltus	prakiltą	prakiltas	-	-
įnag.	prakiltu	prakiltais	prakilta	prakiltomis	-	-
viet.	prakiltame	prakiltuose	prakiltoje	prakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltasis	prakiltieji	prakiltoji	prakiltosios	-	-
kilm.	prakiltojo	prakiltųjų	prakiltosios	prakiltųjų	-	-
naud.	prakiltajam	prakiltiesiems	prakiltajai	prakiltosioms	-	-
gal.	prakiltąjį	prakiltuosius	prakiltąją	prakiltąsias	-	-
įnag.	prakiltuoju	prakiltaisiais	prakiltąja	prakiltosiomis	-	-
viet.	prakiltajame	prakiltuosiuose	prakiltojoje	prakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta.
• Skiemenys: pra-kil-tų-jų

prakiltųjų

1. tas, kurį prakilo

Etimologija

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

---