pragalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pragalvoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pragalvoju	pragalvojau	pragalvodavau	pragalvosiu
tu	pragalvoji	pragalvojai	pragalvodavai	pragalvosi
jis, ji	pragalvoja	pragalvojo	pragalvodavo	pragalvos
mes	pragalvojame, pragalvojam	pragalvojome, pragalvojom	pragalvodavome, pragalvodavom	pragalvosime, pragalvosim
jūs	pragalvojate, pragalvojat	pragalvojote, pragalvojot	pragalvodavote, pragalvodavot	pragalvosite, pragalvosit
jie, jos	pragalvoja	pragalvojo	pragalvodavo	pragalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pragalvočiau		pragalvotumėme, pragalvotumėm, pragalvotume
2 asm.	pragalvotumei, pragalvotum		pragalvotumėte, pragalvotumėt
3 asm.	pragalvotų		pragalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pragalvokime, pragalvokim
2 asm.	pragalvoki, pragalvok		pragalvokite, pragalvokit
3 asm.	tepragalvoja, tepragalvojie		tepragalvoja, tepragalvojie

• žr. pagr. f. pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pragalvojąs, pragalvojantis, pragalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pragalvojęs, pragalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pragalvodavęs, pragalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pragalvosiąs, pragalvosiantis, pragalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pragalvojamas, pragalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pragalvotas, pragalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pragalvosimas, pragalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pragalvotinas, pragalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: pragalvojant, pragalvojus, pragalvodavus, pragalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: pragalvodamas, pragalvodama.
• taip pat žr. bdn.: pragalvote, pragalvotinai.
• Skiemenys: pra-gal-vo-ti

pragalvoti

1. praleisti galvojant:
   • Visą naktį pragalvójau.

Etimologija

<= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    pragalvoti: bendrai

nepragalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pragalvoti: Išvestiniai žodžiai

nepragalvoti (lt) (neig. )

pragalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pragalvoti: bendrai

---

Dalyvis

pragalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvotas, mot. g. pragalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotas	pragalvoti	pragalvota	pragalvotos	pragalvota	-
kilm.	pragalvoto	pragalvotų	pragalvotos	pragalvotų	-	-
naud.	pragalvotam	pragalvotiems	pragalvotai	pragalvotoms	-	-
gal.	pragalvotą	pragalvotus	pragalvotą	pragalvotas	-	-
įnag.	pragalvotu	pragalvotais	pragalvota	pragalvotomis	-	-
viet.	pragalvotame	pragalvotuose	pragalvotoje	pragalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotasis	pragalvotieji	pragalvotoji	pragalvotosios	-	-
kilm.	pragalvotojo	pragalvotųjų	pragalvotosios	pragalvotųjų	-	-
naud.	pragalvotajam	pragalvotiesiems	pragalvotajai	pragalvotosioms	-	-
gal.	pragalvotąjį	pragalvotuosius	pragalvotąją	pragalvotąsias	-	-
įnag.	pragalvotuoju	pragalvotaisiais	pragalvotąja	pragalvotosiomis	-	-
viet.	pragalvotajame	pragalvotuosiuose	pragalvotojoje	pragalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvotas, mot. g. pragalvota.
• Skiemenys: pra-gal-vo-ti

pragalvoti

1. tas, kurį pragalvojo

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---