pragalvotumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pragalvotumėm (vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pragalvoju	pragalvojau	pragalvodavau	pragalvosiu
tu	pragalvoji	pragalvojai	pragalvodavai	pragalvosi
jis, ji	pragalvoja	pragalvojo	pragalvodavo	pragalvos
mes	pragalvojame, pragalvojam	pragalvojome, pragalvojom	pragalvodavome, pragalvodavom	pragalvosime, pragalvosim
jūs	pragalvojate, pragalvojat	pragalvojote, pragalvojot	pragalvodavote, pragalvodavot	pragalvosite, pragalvosit
jie, jos	pragalvoja	pragalvojo	pragalvodavo	pragalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pragalvočiau		pragalvotumėme, pragalvotumėm, pragalvotume
2 asm.	pragalvotumei, pragalvotum		pragalvotumėte, pragalvotumėt
3 asm.	pragalvotų		pragalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pragalvokime, pragalvokim
2 asm.	pragalvoki, pragalvok		pragalvokite, pragalvokit
3 asm.	tepragalvoja, tepragalvojie		tepragalvoja, tepragalvojie

• žr. pagr. f. pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo
• Skiemenys: pra-gal-vo-tu-mėm

pragalvotumėm

Etimologija

<= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---