pragalvotai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvotai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvotas, mot. g. pragalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotas	pragalvoti	pragalvota	pragalvotos	pragalvota	-
kilm.	pragalvoto	pragalvotų	pragalvotos	pragalvotų	-	-
naud.	pragalvotam	pragalvotiems	pragalvotai	pragalvotoms	-	-
gal.	pragalvotą	pragalvotus	pragalvotą	pragalvotas	-	-
įnag.	pragalvotu	pragalvotais	pragalvota	pragalvotomis	-	-
viet.	pragalvotame	pragalvotuose	pragalvotoje	pragalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvotasis	pragalvotieji	pragalvotoji	pragalvotosios	-	-
kilm.	pragalvotojo	pragalvotųjų	pragalvotosios	pragalvotųjų	-	-
naud.	pragalvotajam	pragalvotiesiems	pragalvotajai	pragalvotosioms	-	-
gal.	pragalvotąjį	pragalvotuosius	pragalvotąją	pragalvotąsias	-	-
įnag.	pragalvotuoju	pragalvotaisiais	pragalvotąja	pragalvotosiomis	-	-
viet.	pragalvotajame	pragalvotuosiuose	pragalvotojoje	pragalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvotas, mot. g. pragalvota.
• Skiemenys: pra-gal-vo-tai

pragalvotai

1. ta, kurią pragalvojo

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---