pragalvojusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvojusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvojęs, mot. g. pragalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojęs	pragalvoję	pragalvojusi, pragalvojus	pragalvojusios	-	pragalvoję
kilm.	pragalvojusio	pragalvojusių	pragalvojusios	pragalvojusių	-	-
naud.	pragalvojusiam	pragalvojusiems	pragalvojusiai	pragalvojusioms	-	-
gal.	pragalvojusį	pragalvojusius	pragalvojusią	pragalvojusias	-	-
įnag.	pragalvojusiu	pragalvojusiais	pragalvojusia	pragalvojusiomis	-	-
viet.	pragalvojusiame	pragalvojusiuose	pragalvojusioje	pragalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojusysis	pragalvojusieji	pragalvojusioji	pragalvojusiosios	-	-
kilm.	pragalvojusiojo	pragalvojusiųjų	pragalvojusiosios	pragalvojusiųjų	-	-
naud.	pragalvojusiajam	pragalvojusiesiems	pragalvojusiajai	pragalvojusiosioms	-	-
gal.	pragalvojusįjį	pragalvojusiuosius	pragalvojusiąją	pragalvojusiąsias	-	-
įnag.	pragalvojusiuoju	pragalvojusiaisiais	pragalvojusiąja	pragalvojusiosiomis	-	-
viet.	pragalvojusiajame	pragalvojusiuosiuose	pragalvojusiojoje	pragalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvojęs.
• Skiemenys: pra-gal-vo-ju-si

pragalvojusi

1. ta, kuri pragalvojo

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    pragalvojusi: bendrai

nepragalvojusi (lt)

Vertimai

  pragalvojusi: bendrai

---