nevaišintų

Taip pat žr.: nevaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nevaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nevaišinti, nevaišina, nevaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nevaišinu	nevaišinau	nevaišindavau	nevaišinsiu
tu	nevaišini	nevaišinai	nevaišindavai	nevaišinsi
jis, ji	nevaišina	nevaišino	nevaišindavo	nevaišins
mes	nevaišiname, nevaišinam	nevaišinome, nevaišinom	nevaišindavome, nevaišindavom	nevaišinsime, nevaišinsim
jūs	nevaišinate, nevaišinat	nevaišinote, nevaišinot	nevaišindavote, nevaišindavot	nevaišinsite, nevaišinsit
jie, jos	nevaišina	nevaišino	nevaišindavo	nevaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nevaišinčiau		nevaišintumėme, nevaišintumėm, nevaišintume
2 asm.	nevaišintumei, nevaišintum		nevaišintumėte, nevaišintumėt
3 asm.	nevaišintų		nevaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nevaišinkime, nevaišinkim
2 asm.	nevaišinki, nevaišink		nevaišinkite, nevaišinkit
3 asm.	tenevaišina, tenevaišinie		tenevaišina, tenevaišinie

• žr. pagr. f. nevaišinti, nevaišina, nevaišino

nevaišintų

Etimologija

<= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nevaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišintas, mot. g. nevaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintas	nevaišinti	nevaišinta	nevaišintos	nevaišinta	-
kilm.	nevaišinto	nevaišintų	nevaišintos	nevaišintų	-	-
naud.	nevaišintam	nevaišintiems	nevaišintai	nevaišintoms	-	-
gal.	nevaišintą	nevaišintus	nevaišintą	nevaišintas	-	-
įnag.	nevaišintu	nevaišintais	nevaišinta	nevaišintomis	-	-
viet.	nevaišintame	nevaišintuose	nevaišintoje	nevaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintasis	nevaišintieji	nevaišintoji	nevaišintosios	-	-
kilm.	nevaišintojo	nevaišintųjų	nevaišintosios	nevaišintųjų	-	-
naud.	nevaišintajam	nevaišintiesiems	nevaišintajai	nevaišintosioms	-	-
gal.	nevaišintąjį	nevaišintuosius	nevaišintąją	nevaišintąsias	-	-
įnag.	nevaišintuoju	nevaišintaisiais	nevaišintąja	nevaišintosiomis	-	-
viet.	nevaišintajame	nevaišintuosiuose	nevaišintojoje	nevaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišintas, mot. g. nevaišinta.

nevaišintų

1. tas, kurį nevaišino

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---