nevaišintum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nevaišintum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nevaišinti, nevaišina, nevaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nevaišinu	nevaišinau	nevaišindavau	nevaišinsiu
tu	nevaišini	nevaišinai	nevaišindavai	nevaišinsi
jis, ji	nevaišina	nevaišino	nevaišindavo	nevaišins
mes	nevaišiname, nevaišinam	nevaišinome, nevaišinom	nevaišindavome, nevaišindavom	nevaišinsime, nevaišinsim
jūs	nevaišinate, nevaišinat	nevaišinote, nevaišinot	nevaišindavote, nevaišindavot	nevaišinsite, nevaišinsit
jie, jos	nevaišina	nevaišino	nevaišindavo	nevaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nevaišinčiau		nevaišintumėme, nevaišintumėm, nevaišintume
2 asm.	nevaišintumei, nevaišintum		nevaišintumėte, nevaišintumėt
3 asm.	nevaišintų		nevaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nevaišinkime, nevaišinkim
2 asm.	nevaišinki, nevaišink		nevaišinkite, nevaišinkit
3 asm.	tenevaišina, tenevaišinie		tenevaišina, tenevaišinie

• žr. pagr. f. nevaišinti, nevaišina, nevaišino

nevaišintum

Etimologija

<= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---