nevaišinta

Taip pat žr.: nevaišintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišintas, mot. g. nevaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintas	nevaišinti	nevaišinta	nevaišintos	nevaišinta	-
kilm.	nevaišinto	nevaišintų	nevaišintos	nevaišintų	-	-
naud.	nevaišintam	nevaišintiems	nevaišintai	nevaišintoms	-	-
gal.	nevaišintą	nevaišintus	nevaišintą	nevaišintas	-	-
įnag.	nevaišintu	nevaišintais	nevaišinta	nevaišintomis	-	-
viet.	nevaišintame	nevaišintuose	nevaišintoje	nevaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišintasis	nevaišintieji	nevaišintoji	nevaišintosios	-	-
kilm.	nevaišintojo	nevaišintųjų	nevaišintosios	nevaišintųjų	-	-
naud.	nevaišintajam	nevaišintiesiems	nevaišintajai	nevaišintosioms	-	-
gal.	nevaišintąjį	nevaišintuosius	nevaišintąją	nevaišintąsias	-	-
įnag.	nevaišintuoju	nevaišintaisiais	nevaišintąja	nevaišintosiomis	-	-
viet.	nevaišintajame	nevaišintuosiuose	nevaišintojoje	nevaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišintas.
• Skiemenys: ne-vai-šin-ta

nevaišinta

1. ta, kurią nevaišino

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---