neužsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsimokėti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsimoku	neužsimokėjau	neužsimokėdavau	neužsimokėsiu
tu	neužsimoki	neužsimokėjai	neužsimokėdavai	neužsimokėsi
jis, ji	neužsimoka	neužsimokėjo	neužsimokėdavo	neužsimokės
mes	neužsimokame, neužsimokam	neužsimokėjome, neužsimokėjom	neužsimokėdavome, neužsimokėdavom	neužsimokėsime, neužsimokėsim
jūs	neužsimokate, neužsimokat	neužsimokėjote, neužsimokėjot	neužsimokėdavote, neužsimokėdavot	neužsimokėsite, neužsimokėsit
jie, jos	neužsimoka	neužsimokėjo	neužsimokėdavo	neužsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsimokėčiau		neužsimokėtumėme, neužsimokėtumėm, neužsimokėtume
2 asm.	neužsimokėtumei, neužsimokėtum		neužsimokėtumėte, neužsimokėtumėt
3 asm.	neužsimokėtų		neužsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsimokėkime, neužsimokėkim
2 asm.	neužsimokėki, neužsimokėk		neužsimokėkite, neužsimokėkit
3 asm.	teneužsimoka, teneužsimokie		teneužsimoka, teneužsimokie

• žr. pagr. f. neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neužsimokąs, neužsimokantis, neužsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neužsimokėjęs, neužsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neužsimokėdavęs, neužsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neužsimokėsiąs, neužsimokėsiantis, neužsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neužsimokamas, neužsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neužsimokėtas, neužsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neužsimokėsimas, neužsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neužsimokėtinas, neužsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: neužsimokant, neužsimokėjus, neužsimokėdavus, neužsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neužsimokėdamas, neužsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: neužsimokėte, neužsimokėtinai.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-ti

neužsimokėti

1. priešingas veiksmas veiksmui: užsimokėti.

Etimologija

<= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neužsimokėti: bendrai

užsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neužsimokėti: Išvestiniai žodžiai

neužsimokėjimas (lt) (vyr. g.) neužsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

neužsimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neužsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

neužsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokėtas, mot. g. neužsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtas	neužsimokėti	neužsimokėta	neužsimokėtos	neužsimokėta	-
kilm.	neužsimokėto	neužsimokėtų	neužsimokėtos	neužsimokėtų	-	-
naud.	neužsimokėtam	neužsimokėtiems	neužsimokėtai	neužsimokėtoms	-	-
gal.	neužsimokėtą	neužsimokėtus	neužsimokėtą	neužsimokėtas	-	-
įnag.	neužsimokėtu	neužsimokėtais	neužsimokėta	neužsimokėtomis	-	-
viet.	neužsimokėtame	neužsimokėtuose	neužsimokėtoje	neužsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtasis	neužsimokėtieji	neužsimokėtoji	neužsimokėtosios	-	-
kilm.	neužsimokėtojo	neužsimokėtųjų	neužsimokėtosios	neužsimokėtųjų	-	-
naud.	neužsimokėtajam	neužsimokėtiesiems	neužsimokėtajai	neužsimokėtosioms	-	-
gal.	neužsimokėtąjį	neužsimokėtuosius	neužsimokėtąją	neužsimokėtąsias	-	-
įnag.	neužsimokėtuoju	neužsimokėtaisiais	neužsimokėtąja	neužsimokėtosiomis	-	-
viet.	neužsimokėtajame	neužsimokėtuosiuose	neužsimokėtojoje	neužsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokėtas, mot. g. neužsimokėta.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-ti

neužsimokėti

1. tas, kurį neužsimokėjo

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---