neužsimokėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimokėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokėtas, mot. g. neužsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtas	neužsimokėti	neužsimokėta	neužsimokėtos	neužsimokėta	-
kilm.	neužsimokėto	neužsimokėtų	neužsimokėtos	neužsimokėtų	-	-
naud.	neužsimokėtam	neužsimokėtiems	neužsimokėtai	neužsimokėtoms	-	-
gal.	neužsimokėtą	neužsimokėtus	neužsimokėtą	neužsimokėtas	-	-
įnag.	neužsimokėtu	neužsimokėtais	neužsimokėta	neužsimokėtomis	-	-
viet.	neužsimokėtame	neužsimokėtuose	neužsimokėtoje	neužsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėtasis	neužsimokėtieji	neužsimokėtoji	neužsimokėtosios	-	-
kilm.	neužsimokėtojo	neužsimokėtųjų	neužsimokėtosios	neužsimokėtųjų	-	-
naud.	neužsimokėtajam	neužsimokėtiesiems	neužsimokėtajai	neužsimokėtosioms	-	-
gal.	neužsimokėtąjį	neužsimokėtuosius	neužsimokėtąją	neužsimokėtąsias	-	-
įnag.	neužsimokėtuoju	neužsimokėtaisiais	neužsimokėtąja	neužsimokėtosiomis	-	-
viet.	neužsimokėtajame	neužsimokėtuosiuose	neužsimokėtojoje	neužsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokėtas, mot. g. neužsimokėta.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-tu

neužsimokėtu

1. tas, kurį neužsimokėjo

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---