neužsimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsimokėsimas, mot. g. neužsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėsimas	neužsimokėsimi	neužsimokėsima	neužsimokėsimos	neužsimokėsima	-
kilm.	neužsimokėsimo	neužsimokėsimų	neužsimokėsimos	neužsimokėsimų	-	-
naud.	neužsimokėsimam	neužsimokėsimiems	neužsimokėsimai	neužsimokėsimoms	-	-
gal.	neužsimokėsimą	neužsimokėsimus	neužsimokėsimą	neužsimokėsimas	-	-
įnag.	neužsimokėsimu	neužsimokėsimais	neužsimokėsima	neužsimokėsimomis	-	-
viet.	neužsimokėsimame	neužsimokėsimuose	neužsimokėsimoje	neužsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsimokėsimasis	neužsimokėsimieji	neužsimokėsimoji	neužsimokėsimosios	-	-
kilm.	neužsimokėsimojo	neužsimokėsimųjų	neužsimokėsimosios	neužsimokėsimųjų	-	-
naud.	neužsimokėsimajam	neužsimokėsimiesiems	neužsimokėsimajai	neužsimokėsimosioms	-	-
gal.	neužsimokėsimąjį	neužsimokėsimuosius	neužsimokėsimąją	neužsimokėsimąsias	-	-
įnag.	neužsimokėsimuoju	neužsimokėsimaisiais	neužsimokėsimąja	neužsimokėsimosiomis	-	-
viet.	neužsimokėsimajame	neužsimokėsimuosiuose	neužsimokėsimojoje	neužsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsimokėsimas.
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-si-ma

neužsimokėsima

1. ta, kurią neužsimokės

Etimologija

<= neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo <= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neužsimokėsima: bendrai

užsimokėsima (lt)

Vertimai

  neužsimokėsima: bendrai

---