neužsimokėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neužsimokėtum (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neužsimoku	neužsimokėjau	neužsimokėdavau	neužsimokėsiu
tu	neužsimoki	neužsimokėjai	neužsimokėdavai	neužsimokėsi
jis, ji	neužsimoka	neužsimokėjo	neužsimokėdavo	neužsimokės
mes	neužsimokame, neužsimokam	neužsimokėjome, neužsimokėjom	neužsimokėdavome, neužsimokėdavom	neužsimokėsime, neužsimokėsim
jūs	neužsimokate, neužsimokat	neužsimokėjote, neužsimokėjot	neužsimokėdavote, neužsimokėdavot	neužsimokėsite, neužsimokėsit
jie, jos	neužsimoka	neužsimokėjo	neužsimokėdavo	neužsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neužsimokėčiau		neužsimokėtumėme, neužsimokėtumėm, neužsimokėtume
2 asm.	neužsimokėtumei, neužsimokėtum		neužsimokėtumėte, neužsimokėtumėt
3 asm.	neužsimokėtų		neužsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neužsimokėkime, neužsimokėkim
2 asm.	neužsimokėki, neužsimokėk		neužsimokėkite, neužsimokėkit
3 asm.	teneužsimoka, teneužsimokie		teneužsimoka, teneužsimokie

• žr. pagr. f. neužsimokėti, neužsimoka, neužsimokėjo
• Skiemenys: ne-už-si-mo-kė-tum

neužsimokėtum

Etimologija

<= ne- + užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---