nesuvaišintų

Taip pat žr.: nesuvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesuvaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesuvaišinu	nesuvaišinau	nesuvaišindavau	nesuvaišinsiu
tu	nesuvaišini	nesuvaišinai	nesuvaišindavai	nesuvaišinsi
jis, ji	nesuvaišina	nesuvaišino	nesuvaišindavo	nesuvaišins
mes	nesuvaišiname, nesuvaišinam	nesuvaišinome, nesuvaišinom	nesuvaišindavome, nesuvaišindavom	nesuvaišinsime, nesuvaišinsim
jūs	nesuvaišinate, nesuvaišinat	nesuvaišinote, nesuvaišinot	nesuvaišindavote, nesuvaišindavot	nesuvaišinsite, nesuvaišinsit
jie, jos	nesuvaišina	nesuvaišino	nesuvaišindavo	nesuvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesuvaišinčiau		nesuvaišintumėme, nesuvaišintumėm, nesuvaišintume
2 asm.	nesuvaišintumei, nesuvaišintum		nesuvaišintumėte, nesuvaišintumėt
3 asm.	nesuvaišintų		nesuvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesuvaišinkime, nesuvaišinkim
2 asm.	nesuvaišinki, nesuvaišink		nesuvaišinkite, nesuvaišinkit
3 asm.	tenesuvaišina, tenesuvaišinie		tenesuvaišina, tenesuvaišinie

• žr. pagr. f. nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-tų

nesuvaišintų

Etimologija

<= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

nesuvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišintas, mot. g. nesuvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintas	nesuvaišinti	nesuvaišinta	nesuvaišintos	nesuvaišinta	-
kilm.	nesuvaišinto	nesuvaišintų	nesuvaišintos	nesuvaišintų	-	-
naud.	nesuvaišintam	nesuvaišintiems	nesuvaišintai	nesuvaišintoms	-	-
gal.	nesuvaišintą	nesuvaišintus	nesuvaišintą	nesuvaišintas	-	-
įnag.	nesuvaišintu	nesuvaišintais	nesuvaišinta	nesuvaišintomis	-	-
viet.	nesuvaišintame	nesuvaišintuose	nesuvaišintoje	nesuvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintasis	nesuvaišintieji	nesuvaišintoji	nesuvaišintosios	-	-
kilm.	nesuvaišintojo	nesuvaišintųjų	nesuvaišintosios	nesuvaišintųjų	-	-
naud.	nesuvaišintajam	nesuvaišintiesiems	nesuvaišintajai	nesuvaišintosioms	-	-
gal.	nesuvaišintąjį	nesuvaišintuosius	nesuvaišintąją	nesuvaišintąsias	-	-
įnag.	nesuvaišintuoju	nesuvaišintaisiais	nesuvaišintąja	nesuvaišintosiomis	-	-
viet.	nesuvaišintajame	nesuvaišintuosiuose	nesuvaišintojoje	nesuvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišintas, mot. g. nesuvaišinta.
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-tų

nesuvaišintų

1. tas, kurį nesuvaišino

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-su-vai-šin-tų

nesuvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---