nesuvaišintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nesuvaišintumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nesuvaišinu	nesuvaišinau	nesuvaišindavau	nesuvaišinsiu
tu	nesuvaišini	nesuvaišinai	nesuvaišindavai	nesuvaišinsi
jis, ji	nesuvaišina	nesuvaišino	nesuvaišindavo	nesuvaišins
mes	nesuvaišiname, nesuvaišinam	nesuvaišinome, nesuvaišinom	nesuvaišindavome, nesuvaišindavom	nesuvaišinsime, nesuvaišinsim
jūs	nesuvaišinate, nesuvaišinat	nesuvaišinote, nesuvaišinot	nesuvaišindavote, nesuvaišindavot	nesuvaišinsite, nesuvaišinsit
jie, jos	nesuvaišina	nesuvaišino	nesuvaišindavo	nesuvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nesuvaišinčiau		nesuvaišintumėme, nesuvaišintumėm, nesuvaišintume
2 asm.	nesuvaišintumei, nesuvaišintum		nesuvaišintumėte, nesuvaišintumėt
3 asm.	nesuvaišintų		nesuvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nesuvaišinkime, nesuvaišinkim
2 asm.	nesuvaišinki, nesuvaišink		nesuvaišinkite, nesuvaišinkit
3 asm.	tenesuvaišina, tenesuvaišinie		tenesuvaišina, tenesuvaišinie

• žr. pagr. f. nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino
• Skiemenys: ne-su-vai-šin-tu-mėm

nesuvaišintumėm

Etimologija

<= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---