neapsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsimokėti (neig. sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsimoku	neapsimokėjau	neapsimokėdavau	neapsimokėsiu
tu	neapsimoki	neapsimokėjai	neapsimokėdavai	neapsimokėsi
jis, ji	neapsimoka	neapsimokėjo	neapsimokėdavo	neapsimokės
mes	neapsimokame, neapsimokam	neapsimokėjome, neapsimokėjom	neapsimokėdavome, neapsimokėdavom	neapsimokėsime, neapsimokėsim
jūs	neapsimokate, neapsimokat	neapsimokėjote, neapsimokėjot	neapsimokėdavote, neapsimokėdavot	neapsimokėsite, neapsimokėsit
jie, jos	neapsimoka	neapsimokėjo	neapsimokėdavo	neapsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsimokėčiau		neapsimokėtumėme, neapsimokėtumėm, neapsimokėtume
2 asm.	neapsimokėtumei, neapsimokėtum		neapsimokėtumėte, neapsimokėtumėt
3 asm.	neapsimokėtų		neapsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsimokėkime, neapsimokėkim
2 asm.	neapsimokėki, neapsimokėk		neapsimokėkite, neapsimokėkit
3 asm.	teneapsimoka, teneapsimokie		teneapsimoka, teneapsimokie

• žr. pagr. f. neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neapsimokąs, neapsimokantis, neapsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neapsimokėjęs, neapsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neapsimokėdavęs, neapsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neapsimokėsiąs, neapsimokėsiantis, neapsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neapsimokamas, neapsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neapsimokėtas, neapsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neapsimokėsimas, neapsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neapsimokėtinas, neapsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: neapsimokant, neapsimokėjus, neapsimokėdavus, neapsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neapsimokėdamas, neapsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: neapsimokėte, neapsimokėtinai.
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-ti

neapsimokėti

1. priešingas veiksmas veiksmui: apsimokėti.

Etimologija

<= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neapsimokėti: bendrai

apsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neapsimokėti: Išvestiniai žodžiai

neapsimokėjimas (lt) (vyr. g.) neapsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

neapsimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neapsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

neapsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimokėtas, mot. g. neapsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtas	neapsimokėti	neapsimokėta	neapsimokėtos	neapsimokėta	-
kilm.	neapsimokėto	neapsimokėtų	neapsimokėtos	neapsimokėtų	-	-
naud.	neapsimokėtam	neapsimokėtiems	neapsimokėtai	neapsimokėtoms	-	-
gal.	neapsimokėtą	neapsimokėtus	neapsimokėtą	neapsimokėtas	-	-
įnag.	neapsimokėtu	neapsimokėtais	neapsimokėta	neapsimokėtomis	-	-
viet.	neapsimokėtame	neapsimokėtuose	neapsimokėtoje	neapsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtasis	neapsimokėtieji	neapsimokėtoji	neapsimokėtosios	-	-
kilm.	neapsimokėtojo	neapsimokėtųjų	neapsimokėtosios	neapsimokėtųjų	-	-
naud.	neapsimokėtajam	neapsimokėtiesiems	neapsimokėtajai	neapsimokėtosioms	-	-
gal.	neapsimokėtąjį	neapsimokėtuosius	neapsimokėtąją	neapsimokėtąsias	-	-
įnag.	neapsimokėtuoju	neapsimokėtaisiais	neapsimokėtąja	neapsimokėtosiomis	-	-
viet.	neapsimokėtajame	neapsimokėtuosiuose	neapsimokėtojoje	neapsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimokėtas, mot. g. neapsimokėta.
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-ti

neapsimokėti

1. tas, kurį neapsimokėjo

Etimologija

<= neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo <= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---