neapsimokėtumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsimokėtumėm (neig. sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsimoku	neapsimokėjau	neapsimokėdavau	neapsimokėsiu
tu	neapsimoki	neapsimokėjai	neapsimokėdavai	neapsimokėsi
jis, ji	neapsimoka	neapsimokėjo	neapsimokėdavo	neapsimokės
mes	neapsimokame, neapsimokam	neapsimokėjome, neapsimokėjom	neapsimokėdavome, neapsimokėdavom	neapsimokėsime, neapsimokėsim
jūs	neapsimokate, neapsimokat	neapsimokėjote, neapsimokėjot	neapsimokėdavote, neapsimokėdavot	neapsimokėsite, neapsimokėsit
jie, jos	neapsimoka	neapsimokėjo	neapsimokėdavo	neapsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsimokėčiau		neapsimokėtumėme, neapsimokėtumėm, neapsimokėtume
2 asm.	neapsimokėtumei, neapsimokėtum		neapsimokėtumėte, neapsimokėtumėt
3 asm.	neapsimokėtų		neapsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsimokėkime, neapsimokėkim
2 asm.	neapsimokėki, neapsimokėk		neapsimokėkite, neapsimokėkit
3 asm.	teneapsimoka, teneapsimokie		teneapsimoka, teneapsimokie

• žr. pagr. f. neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-tu-mėm

neapsimokėtumėm

Etimologija

<= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---