neapsimokėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimokėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimokėtas, mot. g. neapsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtas	neapsimokėti	neapsimokėta	neapsimokėtos	neapsimokėta	-
kilm.	neapsimokėto	neapsimokėtų	neapsimokėtos	neapsimokėtų	-	-
naud.	neapsimokėtam	neapsimokėtiems	neapsimokėtai	neapsimokėtoms	-	-
gal.	neapsimokėtą	neapsimokėtus	neapsimokėtą	neapsimokėtas	-	-
įnag.	neapsimokėtu	neapsimokėtais	neapsimokėta	neapsimokėtomis	-	-
viet.	neapsimokėtame	neapsimokėtuose	neapsimokėtoje	neapsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėtasis	neapsimokėtieji	neapsimokėtoji	neapsimokėtosios	-	-
kilm.	neapsimokėtojo	neapsimokėtųjų	neapsimokėtosios	neapsimokėtųjų	-	-
naud.	neapsimokėtajam	neapsimokėtiesiems	neapsimokėtajai	neapsimokėtosioms	-	-
gal.	neapsimokėtąjį	neapsimokėtuosius	neapsimokėtąją	neapsimokėtąsias	-	-
įnag.	neapsimokėtuoju	neapsimokėtaisiais	neapsimokėtąja	neapsimokėtosiomis	-	-
viet.	neapsimokėtajame	neapsimokėtuosiuose	neapsimokėtojoje	neapsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimokėtas, mot. g. neapsimokėta.
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-tu

neapsimokėtu

1. tas, kurį neapsimokėjo

Etimologija

<= neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo <= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---