neapsimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsimokėsimas, mot. g. neapsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėsimas	neapsimokėsimi	neapsimokėsima	neapsimokėsimos	neapsimokėsima	-
kilm.	neapsimokėsimo	neapsimokėsimų	neapsimokėsimos	neapsimokėsimų	-	-
naud.	neapsimokėsimam	neapsimokėsimiems	neapsimokėsimai	neapsimokėsimoms	-	-
gal.	neapsimokėsimą	neapsimokėsimus	neapsimokėsimą	neapsimokėsimas	-	-
įnag.	neapsimokėsimu	neapsimokėsimais	neapsimokėsima	neapsimokėsimomis	-	-
viet.	neapsimokėsimame	neapsimokėsimuose	neapsimokėsimoje	neapsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsimokėsimasis	neapsimokėsimieji	neapsimokėsimoji	neapsimokėsimosios	-	-
kilm.	neapsimokėsimojo	neapsimokėsimųjų	neapsimokėsimosios	neapsimokėsimųjų	-	-
naud.	neapsimokėsimajam	neapsimokėsimiesiems	neapsimokėsimajai	neapsimokėsimosioms	-	-
gal.	neapsimokėsimąjį	neapsimokėsimuosius	neapsimokėsimąją	neapsimokėsimąsias	-	-
įnag.	neapsimokėsimuoju	neapsimokėsimaisiais	neapsimokėsimąja	neapsimokėsimosiomis	-	-
viet.	neapsimokėsimajame	neapsimokėsimuosiuose	neapsimokėsimojoje	neapsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsimokėsimas.
• Skiemenys: ne-ap-si-mo-kė-si-ma

neapsimokėsima

1. ta, kurią neapsimokės

Etimologija

<= neapsimokėti, neapsimoka, neapsimokėjo <= ne- + apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neapsimokėsima: bendrai

apsimokėsima (lt)

Vertimai

  neapsimokėsima: bendrai

---