neįvaišintų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: neįvaišintu

 Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

neįvaišintų (neig. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)
Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino
Tiesioginė nuosaka
  Esamasis Būtasis kartinis Būtasis dažninis Būsimasis
aš neįvaišinu neįvaišinau neįvaišindavau neįvaišinsiu
tu neįvaišini neįvaišinai neįvaišindavai neįvaišinsi
jis, ji neįvaišina neįvaišino neįvaišindavo neįvaišins
mes neįvaišiname,
neįvaišinam 		neįvaišinome,
neįvaišinom 		neįvaišindavome,
neįvaišindavom 		neįvaišinsime,
neįvaišinsim
jūs neįvaišinate,
neįvaišinat 		neįvaišinote,
neįvaišinot 		neįvaišindavote,
neįvaišindavot 		neįvaišinsite,
neįvaišinsit
jie, jos neįvaišina neįvaišino neįvaišindavo neįvaišins
Tariamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. neįvaišinčiau neįvaišintumėme,
neįvaišintumėm,
neįvaišintume
2 asm. neįvaišintumei,
neįvaišintum 		neįvaišintumėte,
neįvaišintumėt
3 asm. neįvaišintų neįvaišintų
Liepiamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. - neįvaišinkime,
neįvaišinkim
2 asm. neįvaišinki,
neįvaišink 		neįvaišinkite,
neįvaišinkit
3 asm. teneįvaišina,
teneįvaišinie 		teneįvaišina,
teneįvaišinie

neįvaišintų

Etimologija[taisyti]

<= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Dalyvis[taisyti]

neįvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)
Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvaišintas, mot. g. neįvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. neįvaišintas neįvaišinti neįvaišinta neįvaišintos neįvaišinta -
kilm. neįvaišinto neįvaišintų neįvaišintos neįvaišintų - -
naud. neįvaišintam neįvaišintiems neįvaišintai neįvaišintoms - -
gal. neįvaišintą neįvaišintus neįvaišintą neįvaišintas - -
įnag. neįvaišintu neįvaišintais neįvaišinta neįvaišintomis - -
viet. neįvaišintame neįvaišintuose neįvaišintoje neįvaišintose - -
Įvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. neįvaišintasis neįvaišintieji neįvaišintoji neįvaišintosios - -
kilm. neįvaišintojo neįvaišintųjų neįvaišintosios neįvaišintųjų - -
naud. neįvaišintajam neįvaišintiesiems neįvaišintajai neįvaišintosioms - -
gal. neįvaišintąjį neįvaišintuosius neįvaišintąją neįvaišintąsias - -
įnag. neįvaišintuoju neįvaišintaisiais neįvaišintąja neįvaišintosiomis - -
viet. neįvaišintajame neįvaišintuosiuose neįvaišintojoje neįvaišintosiose - -

neįvaišintų

  1. tas, kurį neįvaišino

Etimologija[taisyti]

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Siekinys[taisyti]

neįvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija[taisyti]

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Gauta iš „https://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=neįvaišintų&oldid=468736“