neįvaišintumėme

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįvaišintumėme (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįvaišinu	neįvaišinau	neįvaišindavau	neįvaišinsiu
tu	neįvaišini	neįvaišinai	neįvaišindavai	neįvaišinsi
jis, ji	neįvaišina	neįvaišino	neįvaišindavo	neįvaišins
mes	neįvaišiname, neįvaišinam	neįvaišinome, neįvaišinom	neįvaišindavome, neįvaišindavom	neįvaišinsime, neįvaišinsim
jūs	neįvaišinate, neįvaišinat	neįvaišinote, neįvaišinot	neįvaišindavote, neįvaišindavot	neįvaišinsite, neįvaišinsit
jie, jos	neįvaišina	neįvaišino	neįvaišindavo	neįvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįvaišinčiau		neįvaišintumėme, neįvaišintumėm, neįvaišintume
2 asm.	neįvaišintumei, neįvaišintum		neįvaišintumėte, neįvaišintumėt
3 asm.	neįvaišintų		neįvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįvaišinkime, neįvaišinkim
2 asm.	neįvaišinki, neįvaišink		neįvaišinkite, neįvaišinkit
3 asm.	teneįvaišina, teneįvaišinie		teneįvaišina, teneįvaišinie

• žr. pagr. f. neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino

neįvaišintumėme

Etimologija

<= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---