neįsimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsimąstytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsimąstau	neįsimąsčiau	neįsimąstydavau	neįsimąstysiu
tu	neįsimąstai	neįsimąstei	neįsimąstydavai	neįsimąstysi
jis, ji	neįsimąsto	neįsimąstė	neįsimąstydavo	neįsimąstys
mes	neįsimąstome, neįsimąstom	neįsimąstėme, neįsimąstėm	neįsimąstydavome, neįsimąstydavom	neįsimąstysime, neįsimąstysim
jūs	neįsimąstote, neįsimąstot	neįsimąstėte, neįsimąstėt	neįsimąstydavote, neįsimąstydavot	neįsimąstysite, neįsimąstysit
jie, jos	neįsimąsto	neįsimąstė	neįsimąstydavo	neįsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsimąstyčiau		neįsimąstytumėme, neįsimąstytumėm, neįsimąstytume
2 asm.	neįsimąstytumei, neįsimąstytum		neįsimąstytumėte, neįsimąstytumėt
3 asm.	neįsimąstytų		neįsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsimąstykime, neįsimąstykim
2 asm.	neįsimąstyki, neįsimąstyk		neįsimąstykite, neįsimąstykit
3 asm.	teneįsimąsto, teneįsimąstai		teneįsimąsto, teneįsimąstai

• žr. pagr. f. neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-tų

neįsimąstytų

Etimologija

<= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

neįsimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstytas, mot. g. neįsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytas	neįsimąstyti	neįsimąstyta	neįsimąstytos	neįsimąstyta	-
kilm.	neįsimąstyto	neįsimąstytų	neįsimąstytos	neįsimąstytų	-	-
naud.	neįsimąstytam	neįsimąstytiems	neįsimąstytai	neįsimąstytoms	-	-
gal.	neįsimąstytą	neįsimąstytus	neįsimąstytą	neįsimąstytas	-	-
įnag.	neįsimąstytu	neįsimąstytais	neįsimąstyta	neįsimąstytomis	-	-
viet.	neįsimąstytame	neįsimąstytuose	neįsimąstytoje	neįsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytasis	neįsimąstytieji	neįsimąstytoji	neįsimąstytosios	-	-
kilm.	neįsimąstytojo	neįsimąstytųjų	neįsimąstytosios	neįsimąstytųjų	-	-
naud.	neįsimąstytajam	neįsimąstytiesiems	neįsimąstytajai	neįsimąstytosioms	-	-
gal.	neįsimąstytąjį	neįsimąstytuosius	neįsimąstytąją	neįsimąstytąsias	-	-
įnag.	neįsimąstytuoju	neįsimąstytaisiais	neįsimąstytąja	neįsimąstytosiomis	-	-
viet.	neįsimąstytajame	neįsimąstytuosiuose	neįsimąstytojoje	neįsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstytas, mot. g. neįsimąstyta.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-tų

neįsimąstytų

1. tas, kurį neįsimąstė

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-tų

neįsimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįsimąstytų: bendrai

---