neįsimąstyta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsimąstyta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsimąstytas, mot. g. neįsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytas	neįsimąstyti	neįsimąstyta	neįsimąstytos	neįsimąstyta	-
kilm.	neįsimąstyto	neįsimąstytų	neįsimąstytos	neįsimąstytų	-	-
naud.	neįsimąstytam	neįsimąstytiems	neįsimąstytai	neįsimąstytoms	-	-
gal.	neįsimąstytą	neįsimąstytus	neįsimąstytą	neįsimąstytas	-	-
įnag.	neįsimąstytu	neįsimąstytais	neįsimąstyta	neįsimąstytomis	-	-
viet.	neįsimąstytame	neįsimąstytuose	neįsimąstytoje	neįsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsimąstytasis	neįsimąstytieji	neįsimąstytoji	neįsimąstytosios	-	-
kilm.	neįsimąstytojo	neįsimąstytųjų	neįsimąstytosios	neįsimąstytųjų	-	-
naud.	neįsimąstytajam	neįsimąstytiesiems	neįsimąstytajai	neįsimąstytosioms	-	-
gal.	neįsimąstytąjį	neįsimąstytuosius	neįsimąstytąją	neįsimąstytąsias	-	-
įnag.	neįsimąstytuoju	neįsimąstytaisiais	neįsimąstytąja	neįsimąstytosiomis	-	-
viet.	neįsimąstytajame	neįsimąstytuosiuose	neįsimąstytojoje	neįsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsimąstytas.
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-ta

neįsimąstyta

1. ta, kurią neįsimąstė

Etimologija

<= neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė <= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįsimąstyta: bendrai

---