neįsimąstydavot

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsimąstydavot (neig. sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsimąstau	neįsimąsčiau	neįsimąstydavau	neįsimąstysiu
tu	neįsimąstai	neįsimąstei	neįsimąstydavai	neįsimąstysi
jis, ji	neįsimąsto	neįsimąstė	neįsimąstydavo	neįsimąstys
mes	neįsimąstome, neįsimąstom	neįsimąstėme, neįsimąstėm	neįsimąstydavome, neįsimąstydavom	neįsimąstysime, neįsimąstysim
jūs	neįsimąstote, neįsimąstot	neįsimąstėte, neįsimąstėt	neįsimąstydavote, neįsimąstydavot	neįsimąstysite, neįsimąstysit
jie, jos	neįsimąsto	neįsimąstė	neįsimąstydavo	neįsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsimąstyčiau		neįsimąstytumėme, neįsimąstytumėm, neįsimąstytume
2 asm.	neįsimąstytumei, neįsimąstytum		neįsimąstytumėte, neįsimąstytumėt
3 asm.	neįsimąstytų		neįsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsimąstykime, neįsimąstykim
2 asm.	neįsimąstyki, neįsimąstyk		neįsimąstykite, neįsimąstykit
3 asm.	teneįsimąsto, teneįsimąstai		teneįsimąsto, teneįsimąstai

• žr. pagr. f. neįsimąstyti, neįsimąsto, neįsimąstė
• Skiemenys: ne-į-si-mąs-ty-da-vot

neįsimąstydavot

Etimologija

<= ne- + įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---