išsigalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsigalvoti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsigalvoju	išsigalvojau	išsigalvodavau	išsigalvosiu
tu	išsigalvoji	išsigalvojai	išsigalvodavai	išsigalvosi
jis, ji	išsigalvoja	išsigalvojo	išsigalvodavo	išsigalvos
mes	išsigalvojame, išsigalvojam	išsigalvojome, išsigalvojom	išsigalvodavome, išsigalvodavom	išsigalvosime, išsigalvosim
jūs	išsigalvojate, išsigalvojat	išsigalvojote, išsigalvojot	išsigalvodavote, išsigalvodavot	išsigalvosite, išsigalvosit
jie, jos	išsigalvoja	išsigalvojo	išsigalvodavo	išsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsigalvočiau		išsigalvotumėme, išsigalvotumėm, išsigalvotume
2 asm.	išsigalvotumei, išsigalvotum		išsigalvotumėte, išsigalvotumėt
3 asm.	išsigalvotų		išsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsigalvokime, išsigalvokim
2 asm.	išsigalvoki, išsigalvok		išsigalvokite, išsigalvokit
3 asm.	teišsigalvoja, teišsigalvojie		teišsigalvoja, teišsigalvojie

• žr. pagr. f. išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išsigalvojąs, išsigalvojantis, išsigalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išsigalvojęs, išsigalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išsigalvodavęs, išsigalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išsigalvosiąs, išsigalvosiantis, išsigalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išsigalvojamas, išsigalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išsigalvotas, išsigalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išsigalvosimas, išsigalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išsigalvotinas, išsigalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: išsigalvojant, išsigalvojus, išsigalvodavus, išsigalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: išsigalvodamas, išsigalvodama.
• taip pat žr. bdn.: išsigalvote, išsigalvotinai.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-ti

išsigalvoti

1. prasimanyti, išrasti:
   • Pats išsigalvója kažin ką ir pyksta paskui.

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    išsigalvoti: bendrai

neišsigalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išsigalvoti: Išvestiniai žodžiai

išsigalvojimas (lt) (vyr. g.)

neišsigalvoti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  išsigalvoti: bendrai

---

Dalyvis

išsigalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvotas, mot. g. išsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotas	išsigalvoti	išsigalvota	išsigalvotos	išsigalvota	-
kilm.	išsigalvoto	išsigalvotų	išsigalvotos	išsigalvotų	-	-
naud.	išsigalvotam	išsigalvotiems	išsigalvotai	išsigalvotoms	-	-
gal.	išsigalvotą	išsigalvotus	išsigalvotą	išsigalvotas	-	-
įnag.	išsigalvotu	išsigalvotais	išsigalvota	išsigalvotomis	-	-
viet.	išsigalvotame	išsigalvotuose	išsigalvotoje	išsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotasis	išsigalvotieji	išsigalvotoji	išsigalvotosios	-	-
kilm.	išsigalvotojo	išsigalvotųjų	išsigalvotosios	išsigalvotųjų	-	-
naud.	išsigalvotajam	išsigalvotiesiems	išsigalvotajai	išsigalvotosioms	-	-
gal.	išsigalvotąjį	išsigalvotuosius	išsigalvotąją	išsigalvotąsias	-	-
įnag.	išsigalvotuoju	išsigalvotaisiais	išsigalvotąja	išsigalvotosiomis	-	-
viet.	išsigalvotajame	išsigalvotuosiuose	išsigalvotojoje	išsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvotas, mot. g. išsigalvota.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-ti

išsigalvoti

1. tas, kurį išsigalvojo

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---