išsigalvojantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvojantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvojantis, mot. g. išsigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojąs, išsigalvojantis	išsigalvoją, išsigalvojantys	išsigalvojanti	išsigalvojančios	-	išsigalvoją
kilm.	išsigalvojančio	išsigalvojančių	išsigalvojančios	išsigalvojančių	-	-
naud.	išsigalvojančiam	išsigalvojantiems, išsigalvojantiem	išsigalvojančiai	išsigalvojančioms, išsigalvojančiom	-	-
gal.	išsigalvojantį	išsigalvojančius	išsigalvojančią	išsigalvojančias	-	-
įnag.	išsigalvojančiu	išsigalvojančiais	išsigalvojančia	išsigalvojančiomis	-	-
viet.	išsigalvojančiame, išsigalvojančiam	išsigalvojančiuose, išsigalvojančiuos	išsigalvojančioje, išsigalvojančioj	išsigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojantysis	išsigalvojantieji	išsigalvojančioji	išsigalvojančiosios	-	-
kilm.	išsigalvojančiojo	išsigalvojančiųjų	išsigalvojančiosios	išsigalvojančiųjų	-	-
naud.	išsigalvojančiajam	išsigalvojantiesiems	išsigalvojančiajai	išsigalvojančiosioms	-	-
gal.	išsigalvojantįjį	išsigalvojančiuosius	išsigalvojančiąją	išsigalvojančiąsias	-	-
įnag.	išsigalvojančiuoju	išsigalvojančiaisiais	išsigalvojančiąja	išsigalvojančiosiomis	-	-
viet.	išsigalvojančiajame	išsigalvojančiuosiuose	išsigalvojančiojoje	išsigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsigalvojanti.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-jan-tis

išsigalvojantis

1. tas, kuris išsigalvoja

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    išsigalvojantis: bendrai

neišsigalvojantis (lt)

Vertimai

  išsigalvojantis: bendrai

---