išsigalvotoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvotoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvotas, mot. g. išsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotas	išsigalvoti	išsigalvota	išsigalvotos	išsigalvota	-
kilm.	išsigalvoto	išsigalvotų	išsigalvotos	išsigalvotų	-	-
naud.	išsigalvotam	išsigalvotiems	išsigalvotai	išsigalvotoms	-	-
gal.	išsigalvotą	išsigalvotus	išsigalvotą	išsigalvotas	-	-
įnag.	išsigalvotu	išsigalvotais	išsigalvota	išsigalvotomis	-	-
viet.	išsigalvotame	išsigalvotuose	išsigalvotoje	išsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotasis	išsigalvotieji	išsigalvotoji	išsigalvotosios	-	-
kilm.	išsigalvotojo	išsigalvotųjų	išsigalvotosios	išsigalvotųjų	-	-
naud.	išsigalvotajam	išsigalvotiesiems	išsigalvotajai	išsigalvotosioms	-	-
gal.	išsigalvotąjį	išsigalvotuosius	išsigalvotąją	išsigalvotąsias	-	-
įnag.	išsigalvotuoju	išsigalvotaisiais	išsigalvotąja	išsigalvotosiomis	-	-
viet.	išsigalvotajame	išsigalvotuosiuose	išsigalvotojoje	išsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvotas, mot. g. išsigalvota.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-to-je

išsigalvotoje

1. tas, kurį išsigalvojo

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---