išsigalvotumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išsigalvotumėt (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išsigalvoju	išsigalvojau	išsigalvodavau	išsigalvosiu
tu	išsigalvoji	išsigalvojai	išsigalvodavai	išsigalvosi
jis, ji	išsigalvoja	išsigalvojo	išsigalvodavo	išsigalvos
mes	išsigalvojame, išsigalvojam	išsigalvojome, išsigalvojom	išsigalvodavome, išsigalvodavom	išsigalvosime, išsigalvosim
jūs	išsigalvojate, išsigalvojat	išsigalvojote, išsigalvojot	išsigalvodavote, išsigalvodavot	išsigalvosite, išsigalvosit
jie, jos	išsigalvoja	išsigalvojo	išsigalvodavo	išsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išsigalvočiau		išsigalvotumėme, išsigalvotumėm, išsigalvotume
2 asm.	išsigalvotumei, išsigalvotum		išsigalvotumėte, išsigalvotumėt
3 asm.	išsigalvotų		išsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išsigalvokime, išsigalvokim
2 asm.	išsigalvoki, išsigalvok		išsigalvokite, išsigalvokit
3 asm.	teišsigalvoja, teišsigalvojie		teišsigalvoja, teišsigalvojie

• žr. pagr. f. išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-tu-mėt

išsigalvotumėt

Etimologija

<= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---