išnakvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išnakvoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnakvoju	išnakvojau	išnakvodavau	išnakvosiu
tu	išnakvoji	išnakvojai	išnakvodavai	išnakvosi
jis, ji	išnakvoja	išnakvojo	išnakvodavo	išnakvos
mes	išnakvojame, išnakvojam	išnakvojome, išnakvojom	išnakvodavome, išnakvodavom	išnakvosime, išnakvosim
jūs	išnakvojate, išnakvojat	išnakvojote, išnakvojot	išnakvodavote, išnakvodavot	išnakvosite, išnakvosit
jie, jos	išnakvoja	išnakvojo	išnakvodavo	išnakvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnakvočiau		išnakvotumėme, išnakvotumėm, išnakvotume
2 asm.	išnakvotumei, išnakvotum		išnakvotumėte, išnakvotumėt
3 asm.	išnakvotų		išnakvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnakvokime, išnakvokim
2 asm.	išnakvoki, išnakvok		išnakvokite, išnakvokit
3 asm.	teišnakvoja, teišnakvojie		teišnakvoja, teišnakvojie

• žr. pagr. f. išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išnakvojąs, išnakvojantis, išnakvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išnakvojęs, išnakvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išnakvodavęs, išnakvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išnakvosiąs, išnakvosiantis, išnakvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išnakvojamas, išnakvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išnakvotas, išnakvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išnakvosimas, išnakvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išnakvotinas, išnakvotina.
• taip pat žr. pdlv.: išnakvojant, išnakvojus, išnakvodavus, išnakvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: išnakvodamas, išnakvodama.
• taip pat žr. bdn.: išnakvote, išnakvotinai.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ti

išnakvoti

1. išmiegoti naktį:
   • Taip grūdo, grūdo, ale išnakvójo anas visą naktį.

Etimologija

<= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

Antonimai

    išnakvoti: bendrai

neišnakvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išnakvoti: Išvestiniai žodžiai

išnakvojimas (lt) (vyr. g.)

neišnakvoti (lt) (neig. )

Vertimai

  išnakvoti: bendrai

---

Dalyvis

išnakvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvotas, mot. g. išnakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotas	išnakvoti	išnakvota	išnakvotos	išnakvota	-
kilm.	išnakvoto	išnakvotų	išnakvotos	išnakvotų	-	-
naud.	išnakvotam	išnakvotiems	išnakvotai	išnakvotoms	-	-
gal.	išnakvotą	išnakvotus	išnakvotą	išnakvotas	-	-
įnag.	išnakvotu	išnakvotais	išnakvota	išnakvotomis	-	-
viet.	išnakvotame	išnakvotuose	išnakvotoje	išnakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotasis	išnakvotieji	išnakvotoji	išnakvotosios	-	-
kilm.	išnakvotojo	išnakvotųjų	išnakvotosios	išnakvotųjų	-	-
naud.	išnakvotajam	išnakvotiesiems	išnakvotajai	išnakvotosioms	-	-
gal.	išnakvotąjį	išnakvotuosius	išnakvotąją	išnakvotąsias	-	-
įnag.	išnakvotuoju	išnakvotaisiais	išnakvotąja	išnakvotosiomis	-	-
viet.	išnakvotajame	išnakvotuosiuose	išnakvotojoje	išnakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvotas, mot. g. išnakvota.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ti

išnakvoti

1. tas, kurį išnakvojo

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---