išnakvotasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvotasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvotas, mot. g. išnakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotas	išnakvoti	išnakvota	išnakvotos	išnakvota	-
kilm.	išnakvoto	išnakvotų	išnakvotos	išnakvotų	-	-
naud.	išnakvotam	išnakvotiems	išnakvotai	išnakvotoms	-	-
gal.	išnakvotą	išnakvotus	išnakvotą	išnakvotas	-	-
įnag.	išnakvotu	išnakvotais	išnakvota	išnakvotomis	-	-
viet.	išnakvotame	išnakvotuose	išnakvotoje	išnakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotasis	išnakvotieji	išnakvotoji	išnakvotosios	-	-
kilm.	išnakvotojo	išnakvotųjų	išnakvotosios	išnakvotųjų	-	-
naud.	išnakvotajam	išnakvotiesiems	išnakvotajai	išnakvotosioms	-	-
gal.	išnakvotąjį	išnakvotuosius	išnakvotąją	išnakvotąsias	-	-
įnag.	išnakvotuoju	išnakvotaisiais	išnakvotąja	išnakvotosiomis	-	-
viet.	išnakvotajame	išnakvotuosiuose	išnakvotojoje	išnakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvotas, mot. g. išnakvota.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ta-sis

išnakvotasis

1. tas, kurį išnakvojo

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---