išnakvotum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išnakvotum (vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išnakvoju	išnakvojau	išnakvodavau	išnakvosiu
tu	išnakvoji	išnakvojai	išnakvodavai	išnakvosi
jis, ji	išnakvoja	išnakvojo	išnakvodavo	išnakvos
mes	išnakvojame, išnakvojam	išnakvojome, išnakvojom	išnakvodavome, išnakvodavom	išnakvosime, išnakvosim
jūs	išnakvojate, išnakvojat	išnakvojote, išnakvojot	išnakvodavote, išnakvodavot	išnakvosite, išnakvosit
jie, jos	išnakvoja	išnakvojo	išnakvodavo	išnakvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išnakvočiau		išnakvotumėme, išnakvotumėm, išnakvotume
2 asm.	išnakvotumei, išnakvotum		išnakvotumėte, išnakvotumėt
3 asm.	išnakvotų		išnakvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išnakvokime, išnakvokim
2 asm.	išnakvoki, išnakvok		išnakvokite, išnakvokit
3 asm.	teišnakvoja, teišnakvojie		teišnakvoja, teišnakvojie

• žr. pagr. f. išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo
• Skiemenys: iš-nak-vo-tum

išnakvotum

Etimologija

<= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---