Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atsivokiu
|
atsivokiau
|
atsivokdavau
|
atsivoksiu
|
tu
|
atsivoki
|
atsivokei
|
atsivokdavai
|
atsivoksi
|
jis, ji
|
atsivokia
|
atsivokė
|
atsivokdavo
|
atsivoks
|
mes
|
atsivokiame, atsivokiam
|
atsivokėme, atsivokėm
|
atsivokdavome, atsivokdavom
|
atsivoksime, atsivoksim
|
jūs
|
atsivokiate, atsivokiat
|
atsivokėte, atsivokėt
|
atsivokdavote, atsivokdavot
|
atsivoksite, atsivoksit
|
jie, jos
|
atsivokia
|
atsivokė
|
atsivokdavo
|
atsivoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atsivokčiau
|
atsivoktumėme, atsivoktumėm, atsivoktume
|
2 asm.
|
atsivoktumei, atsivoktum
|
atsivoktumėte, atsivoktumėt
|
3 asm.
|
atsivoktų
|
atsivoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atsivokime, atsivokim
|
2 asm.
|
atsivoki, atsivok
|
atsivokite, atsivokit
|
3 asm.
|
teatsivokia, teatsivokie
|
teatsivokia, teatsivokie
|
atsivoktų
<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
atsivoktų
- tas, kurį atsivokė
<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
atsivoktų (tarm.| ryt.)
<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė