atsivoktojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivoktojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivoktas, mot. g. atsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktas	atsivokti	atsivokta	atsivoktos	atsivokta	-
kilm.	atsivokto	atsivoktų	atsivoktos	atsivoktų	-	-
naud.	atsivoktam	atsivoktiems	atsivoktai	atsivoktoms	-	-
gal.	atsivoktą	atsivoktus	atsivoktą	atsivoktas	-	-
įnag.	atsivoktu	atsivoktais	atsivokta	atsivoktomis	-	-
viet.	atsivoktame	atsivoktuose	atsivoktoje	atsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktasis	atsivoktieji	atsivoktoji	atsivoktosios	-	-
kilm.	atsivoktojo	atsivoktųjų	atsivoktosios	atsivoktųjų	-	-
naud.	atsivoktajam	atsivoktiesiems	atsivoktajai	atsivoktosioms	-	-
gal.	atsivoktąjį	atsivoktuosius	atsivoktąją	atsivoktąsias	-	-
įnag.	atsivoktuoju	atsivoktaisiais	atsivoktąja	atsivoktosiomis	-	-
viet.	atsivoktajame	atsivoktuosiuose	atsivoktojoje	atsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivoktas, mot. g. atsivokta.
• Skiemenys: at-si-vok-to-jo

atsivoktojo

1. tas, kurį atsivokė

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---