atsivokė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivokiu	atsivokiau	atsivokdavau	atsivoksiu
tu	atsivoki	atsivokei	atsivokdavai	atsivoksi
jis, ji	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
mes	atsivokiame, atsivokiam	atsivokėme, atsivokėm	atsivokdavome, atsivokdavom	atsivoksime, atsivoksim
jūs	atsivokiate, atsivokiat	atsivokėte, atsivokėt	atsivokdavote, atsivokdavot	atsivoksite, atsivoksit
jie, jos	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivokčiau		atsivoktumėme, atsivoktumėm, atsivoktume
2 asm.	atsivoktumei, atsivoktum		atsivoktumėte, atsivoktumėt
3 asm.	atsivoktų		atsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivokia, teatsivokie		teatsivokia, teatsivokie

• žr. pagr. f. atsivokti, atsivokia, atsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivokiąs, atsivokiantis, atsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivokęs, atsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivokdavęs, atsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivoksiąs, atsivoksiantis, atsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivokiamas, atsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivoktas, atsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivoksimas, atsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivoktinas, atsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivokiant, atsivokus, atsivokdavus, atsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivokdamas, atsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivokte, atsivoktinai.
• Skiemenys: at-si-vo-kė

atsivokė

1. nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti:
   • Reik atsivókti: ryt rugius pradėsim vežti.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    atsivokė: bendrai

neatsivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivokė: Išvestiniai žodžiai

atsivokimas (lt) (vyr. g.)

neatsivokti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivokė: bendrai

---

Veiksmažodis

atsivokė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivokiu	atsivokiau	atsivokdavau	atsivoksiu
tu	atsivoki	atsivokei	atsivokdavai	atsivoksi
jis, ji	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
mes	atsivokiame, atsivokiam	atsivokėme, atsivokėm	atsivokdavome, atsivokdavom	atsivoksime, atsivoksim
jūs	atsivokiate, atsivokiat	atsivokėte, atsivokėt	atsivokdavote, atsivokdavot	atsivoksite, atsivoksit
jie, jos	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivokčiau		atsivoktumėme, atsivoktumėm, atsivoktume
2 asm.	atsivoktumei, atsivoktum		atsivoktumėte, atsivoktumėt
3 asm.	atsivoktų		atsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivokia, teatsivokie		teatsivokia, teatsivokie

• žr. pagr. f. atsivokti, atsivokia, atsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivokiąs, atsivokiantis, atsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivokęs, atsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivokdavęs, atsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivoksiąs, atsivoksiantis, atsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivokiamas, atsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivoktas, atsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivoksimas, atsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivoktinas, atsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivokiant, atsivokus, atsivokdavus, atsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivokdamas, atsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivokte, atsivoktinai.
• Skiemenys: at-si-vo-kė

atsivokė

1. suprasti, suvokti, susigaudyti:
   • Apsidairė aplink neatsivokdamas, kur besąs.
2. atgauti sąmonę, atsigauti:
   • Po truputi atsivokia.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    atsivokė: bendrai

neatsivokė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivokė: Išvestiniai žodžiai

atsivokimas (lt) (vyr. g.)

neatsivokti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivokė: bendrai

---