atsivokiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivokiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivokiantis, mot. g. atsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokiąs, atsivokiantis	atsivokią, atsivokiantys	atsivokianti	atsivokiančios	-	atsivokią
kilm.	atsivokiančio	atsivokiančių	atsivokiančios	atsivokiančių	-	-
naud.	atsivokiančiam	atsivokiantiems, atsivokiantiem	atsivokiančiai	atsivokiančioms, atsivokiančiom	-	-
gal.	atsivokiantį	atsivokiančius	atsivokiančią	atsivokiančias	-	-
įnag.	atsivokiančiu	atsivokiančiais	atsivokiančia	atsivokiančiomis	-	-
viet.	atsivokiančiame, atsivokiančiam	atsivokiančiuose, atsivokiančiuos	atsivokiančioje, atsivokiančioj	atsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokiantysis	atsivokiantieji	atsivokiančioji	atsivokiančiosios	-	-
kilm.	atsivokiančiojo	atsivokiančiųjų	atsivokiančiosios	atsivokiančiųjų	-	-
naud.	atsivokiančiajam	atsivokiantiesiems	atsivokiančiajai	atsivokiančiosioms	-	-
gal.	atsivokiantįjį	atsivokiančiuosius	atsivokiančiąją	atsivokiančiąsias	-	-
įnag.	atsivokiančiuoju	atsivokiančiaisiais	atsivokiančiąja	atsivokiančiosiomis	-	-
viet.	atsivokiančiajame	atsivokiančiuosiuose	atsivokiančiojoje	atsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsivokianti.
• Skiemenys: at-si-vo-kian-tis

atsivokiantis

1. tas, kuris atsivokia

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    atsivokiantis: bendrai

neatsivokiantis (lt)

Vertimai

  atsivokiantis: bendrai

---