Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivogti, atsivagia, atsivogė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atsivagiu
|
atsivogiau
|
atsivogdavau
|
atsivogsiu
|
tu
|
atsivagi
|
atsivogei
|
atsivogdavai
|
atsivogsi
|
jis, ji
|
atsivagia
|
atsivogė
|
atsivogdavo
|
atsivogs
|
mes
|
atsivagiame, atsivagiam
|
atsivogėme, atsivogėm
|
atsivogdavome, atsivogdavom
|
atsivogsime, atsivogsim
|
jūs
|
atsivagiate, atsivagiat
|
atsivogėte, atsivogėt
|
atsivogdavote, atsivogdavot
|
atsivogsite, atsivogsit
|
jie, jos
|
atsivagia
|
atsivogė
|
atsivogdavo
|
atsivogs
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atsivogčiau
|
atsivogtumėme, atsivogtumėm, atsivogtume
|
2 asm.
|
atsivogtumei, atsivogtum
|
atsivogtumėte, atsivogtumėt
|
3 asm.
|
atsivogtų
|
atsivogtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atsivokime, atsivokim
|
2 asm.
|
atsivoki, atsivok
|
atsivokite, atsivokit
|
3 asm.
|
teatsivagia, teatsivagie
|
teatsivagia, teatsivagie
|
atsivogtų
<= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė
atsivogtų
- tas, kurį atsivogė
<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė
atsivogtų (tarm.| ryt.)
<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė