atsivogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivogė (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivogti, atsivagia, atsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivagiu	atsivogiau	atsivogdavau	atsivogsiu
tu	atsivagi	atsivogei	atsivogdavai	atsivogsi
jis, ji	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
mes	atsivagiame, atsivagiam	atsivogėme, atsivogėm	atsivogdavome, atsivogdavom	atsivogsime, atsivogsim
jūs	atsivagiate, atsivagiat	atsivogėte, atsivogėt	atsivogdavote, atsivogdavot	atsivogsite, atsivogsit
jie, jos	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivogčiau		atsivogtumėme, atsivogtumėm, atsivogtume
2 asm.	atsivogtumei, atsivogtum		atsivogtumėte, atsivogtumėt
3 asm.	atsivogtų		atsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivagia, teatsivagie		teatsivagia, teatsivagie

• žr. pagr. f. atsivogti, atsivagia, atsivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivagiąs, atsivagiantis, atsivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivogęs, atsivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivogdavęs, atsivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivogsiąs, atsivogsiantis, atsivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivagiamas, atsivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivogtas, atsivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivogsimas, atsivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivogtinas, atsivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivagiant, atsivogus, atsivogdavus, atsivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivogdamas, atsivogdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivogte, atsivogtinai.
• Skiemenys: at-si-vo-gė

atsivogė

1. slapta atsiimti pavogtą daiktą:
   • Vogtinai atsivogiau malkas.
2. slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų):
   • Bernukai àtsivogė ją (jaunąją).
3. slapta atsiimti jau atiduotą daiktą:
   • Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atsivogė.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    atsivogė: bendrai

neatsivogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivogė: Išvestiniai žodžiai

atsivogimas (lt) (vyr. g.)

neatsivogti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivogė: bendrai

---