atmokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atmokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atmokėti, atmoka, atmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atmoku	atmokėjau	atmokėdavau	atmokėsiu
tu	atmoki	atmokėjai	atmokėdavai	atmokėsi
jis, ji	atmoka	atmokėjo	atmokėdavo	atmokės
mes	atmokame, atmokam	atmokėjome, atmokėjom	atmokėdavome, atmokėdavom	atmokėsime, atmokėsim
jūs	atmokate, atmokat	atmokėjote, atmokėjot	atmokėdavote, atmokėdavot	atmokėsite, atmokėsit
jie, jos	atmoka	atmokėjo	atmokėdavo	atmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atmokėčiau		atmokėtumėme, atmokėtumėm, atmokėtume
2 asm.	atmokėtumei, atmokėtum		atmokėtumėte, atmokėtumėt
3 asm.	atmokėtų		atmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atmokėkime, atmokėkim
2 asm.	atmokėki, atmokėk		atmokėkite, atmokėkit
3 asm.	teatmoka, teatmokie		teatmoka, teatmokie

• žr. pagr. f. atmokėti, atmoka, atmokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atmokąs, atmokantis, atmokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atmokėjęs, atmokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atmokėdavęs, atmokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atmokėsiąs, atmokėsiantis, atmokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atmokamas, atmokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atmokėtas, atmokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atmokėsimas, atmokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atmokėtinas, atmokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: atmokant, atmokėjus, atmokėdavus, atmokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atmokėdamas, atmokėdama.
• taip pat žr. bdn.: atmokėte, atmokėtinai.
• Skiemenys: at-mo-kė-ti

atmokėti

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant:
   • Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti.
2. pateisinti įdėtą triūsą, lėšas:
   • Bitėm ką duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka.
3. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti:
   • Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų).
4. (prk.) atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
   • Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai.

Etimologija

<= at- + mokėti, moka, mokėjo

Sinonimai

    atmokėti: bendrai

atlyginti (lt) atmokėti (lt) užmokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.) premijuoti (lt)

kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Antonimai

    atmokėti: bendrai

neatmokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atmokėti: Išvestiniai žodžiai

atmokėjimas (lt) (vyr. g.) atmokėtojas (lt) (vyr. g.)

atmokėtoja (lt) (mot. g.) neatmokėti (lt) (neig. )

Išraiškos arba posakiai

    atmokėti: Išraiškos arba posakiai

atlyginti (lt) atmokėti (lt) užmokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.) premijuoti (lt)

kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Vertimai

  atmokėti: bendrai

---

Dalyvis

atmokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtas	atmokėti	atmokėta	atmokėtos	atmokėta	-
kilm.	atmokėto	atmokėtų	atmokėtos	atmokėtų	-	-
naud.	atmokėtam	atmokėtiems	atmokėtai	atmokėtoms	-	-
gal.	atmokėtą	atmokėtus	atmokėtą	atmokėtas	-	-
įnag.	atmokėtu	atmokėtais	atmokėta	atmokėtomis	-	-
viet.	atmokėtame	atmokėtuose	atmokėtoje	atmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtasis	atmokėtieji	atmokėtoji	atmokėtosios	-	-
kilm.	atmokėtojo	atmokėtųjų	atmokėtosios	atmokėtųjų	-	-
naud.	atmokėtajam	atmokėtiesiems	atmokėtajai	atmokėtosioms	-	-
gal.	atmokėtąjį	atmokėtuosius	atmokėtąją	atmokėtąsias	-	-
įnag.	atmokėtuoju	atmokėtaisiais	atmokėtąja	atmokėtosiomis	-	-
viet.	atmokėtajame	atmokėtuosiuose	atmokėtojoje	atmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta.
• Skiemenys: at-mo-kė-ti

atmokėti

1. tas, kurį atmokėjo

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---