atmokėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtas	atmokėti	atmokėta	atmokėtos	atmokėta	-
kilm.	atmokėto	atmokėtų	atmokėtos	atmokėtų	-	-
naud.	atmokėtam	atmokėtiems	atmokėtai	atmokėtoms	-	-
gal.	atmokėtą	atmokėtus	atmokėtą	atmokėtas	-	-
įnag.	atmokėtu	atmokėtais	atmokėta	atmokėtomis	-	-
viet.	atmokėtame	atmokėtuose	atmokėtoje	atmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtasis	atmokėtieji	atmokėtoji	atmokėtosios	-	-
kilm.	atmokėtojo	atmokėtųjų	atmokėtosios	atmokėtųjų	-	-
naud.	atmokėtajam	atmokėtiesiems	atmokėtajai	atmokėtosioms	-	-
gal.	atmokėtąjį	atmokėtuosius	atmokėtąją	atmokėtąsias	-	-
įnag.	atmokėtuoju	atmokėtaisiais	atmokėtąja	atmokėtosiomis	-	-
viet.	atmokėtajame	atmokėtuosiuose	atmokėtojoje	atmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokėtas, mot. g. atmokėta.
• Skiemenys: at-mo-kė-tu

atmokėtu

1. tas, kurį atmokėjo

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---