atmoku

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atmoku (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atmokėti, atmoka, atmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atmoku	atmokėjau	atmokėdavau	atmokėsiu
tu	atmoki	atmokėjai	atmokėdavai	atmokėsi
jis, ji	atmoka	atmokėjo	atmokėdavo	atmokės
mes	atmokame, atmokam	atmokėjome, atmokėjom	atmokėdavome, atmokėdavom	atmokėsime, atmokėsim
jūs	atmokate, atmokat	atmokėjote, atmokėjot	atmokėdavote, atmokėdavot	atmokėsite, atmokėsit
jie, jos	atmoka	atmokėjo	atmokėdavo	atmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atmokėčiau		atmokėtumėme, atmokėtumėm, atmokėtume
2 asm.	atmokėtumei, atmokėtum		atmokėtumėte, atmokėtumėt
3 asm.	atmokėtų		atmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atmokėkime, atmokėkim
2 asm.	atmokėki, atmokėk		atmokėkite, atmokėkit
3 asm.	teatmoka, teatmokie		teatmoka, teatmokie

• žr. pagr. f. atmokėti, atmoka, atmokėjo
• Skiemenys: at-mo-ku

atmoku

Etimologija

<= at- + mokėti, moka, mokėjo

---