atmokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėdavęs, mot. g. atmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėdavęs	atmokėdavę	atmokėdavusi, atmokėdavus	atmokėdavusios	-	atmokėdavę
kilm.	atmokėdavusio	atmokėdavusių	atmokėdavusios	atmokėdavusių	-	-
naud.	atmokėdavusiam	atmokėdavusiems	atmokėdavusiai	atmokėdavusioms	-	-
gal.	atmokėdavusį	atmokėdavusius	atmokėdavusią	atmokėdavusias	-	-
įnag.	atmokėdavusiu	atmokėdavusiais	atmokėdavusia	atmokėdavusiomis	-	-
viet.	atmokėdavusiame	atmokėdavusiuose	atmokėdavusioje	atmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėdavusysis	atmokėdavusieji	atmokėdavusioji	atmokėdavusiosios	-	-
kilm.	atmokėdavusiojo	atmokėdavusiųjų	atmokėdavusiosios	atmokėdavusiųjų	-	-
naud.	atmokėdavusiajam	atmokėdavusiesiems	atmokėdavusiajai	atmokėdavusiosioms	-	-
gal.	atmokėdavusįjį	atmokėdavusiuosius	atmokėdavusiąją	atmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	atmokėdavusiuoju	atmokėdavusiaisiais	atmokėdavusiąja	atmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	atmokėdavusiajame	atmokėdavusiuosiuose	atmokėdavusiojoje	atmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atmokėdavusi.
• Skiemenys: at-mo-kė-da-vęs

atmokėdavęs

1. tas, kuris atmokėdavo

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    atmokėdavęs: bendrai

neatmokėdavęs (lt)

Vertimai

  atmokėdavęs: bendrai

---