įsinervinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsinervinti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsinervinti, įsinervina, įsinervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsinervinu	įsinervinau	įsinervindavau	įsinervinsiu
tu	įsinervini	įsinervinai	įsinervindavai	įsinervinsi
jis, ji	įsinervina	įsinervino	įsinervindavo	įsinervins
mes	įsinerviname, įsinervinam	įsinervinome, įsinervinom	įsinervindavome, įsinervindavom	įsinervinsime, įsinervinsim
jūs	įsinervinate, įsinervinat	įsinervinote, įsinervinot	įsinervindavote, įsinervindavot	įsinervinsite, įsinervinsit
jie, jos	įsinervina	įsinervino	įsinervindavo	įsinervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsinervinčiau		įsinervintumėme, įsinervintumėm, įsinervintume
2 asm.	įsinervintumei, įsinervintum		įsinervintumėte, įsinervintumėt
3 asm.	įsinervintų		įsinervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsinervinkime, įsinervinkim
2 asm.	įsinervinki, įsinervink		įsinervinkite, įsinervinkit
3 asm.	teįsinervina, teįsinervinie		teįsinervina, teįsinervinie

• žr. pagr. f. įsinervinti, įsinervina, įsinervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsinervinąs, įsinervinantis, įsinervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsinervinęs, įsinervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsinervindavęs, įsinervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsinervinsiąs, įsinervinsiantis, įsinervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsinervinamas, įsinervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsinervintas, įsinervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsinervinsimas, įsinervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsinervintinas, įsinervintina.
• taip pat žr. pdlv.: įsinervinant, įsinervinus, įsinervindavus, įsinervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsinervindamas, įsinervindama.
• taip pat žr. bdn.: įsinervinte, įsinervintinai.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ti

įsinervinti

1. įpykinti, įerzinti:
   • Dažnai matai jį įsinervinusį, įpykusį dėl kitų apsileidimo.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    įsinervinti: bendrai

neįsinervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsinervinti: Išvestiniai žodžiai

neįsinervinti (lt) (neig. sangrž.)

įsinervinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įsinervinti: bendrai

---

Dalyvis

įsinervinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervintas, mot. g. įsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintas	įsinervinti	įsinervinta	įsinervintos	įsinervinta	-
kilm.	įsinervinto	įsinervintų	įsinervintos	įsinervintų	-	-
naud.	įsinervintam	įsinervintiems	įsinervintai	įsinervintoms	-	-
gal.	įsinervintą	įsinervintus	įsinervintą	įsinervintas	-	-
įnag.	įsinervintu	įsinervintais	įsinervinta	įsinervintomis	-	-
viet.	įsinervintame	įsinervintuose	įsinervintoje	įsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintasis	įsinervintieji	įsinervintoji	įsinervintosios	-	-
kilm.	įsinervintojo	įsinervintųjų	įsinervintosios	įsinervintųjų	-	-
naud.	įsinervintajam	įsinervintiesiems	įsinervintajai	įsinervintosioms	-	-
gal.	įsinervintąjį	įsinervintuosius	įsinervintąją	įsinervintąsias	-	-
įnag.	įsinervintuoju	įsinervintaisiais	įsinervintąja	įsinervintosiomis	-	-
viet.	įsinervintajame	įsinervintuosiuose	įsinervintojoje	įsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervintas, mot. g. įsinervinta.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ti

įsinervinti

1. tas, kurį įsinervino

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---