įsinervintumėt

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsinervintumėt (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsinervinti, įsinervina, įsinervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsinervinu	įsinervinau	įsinervindavau	įsinervinsiu
tu	įsinervini	įsinervinai	įsinervindavai	įsinervinsi
jis, ji	įsinervina	įsinervino	įsinervindavo	įsinervins
mes	įsinerviname, įsinervinam	įsinervinome, įsinervinom	įsinervindavome, įsinervindavom	įsinervinsime, įsinervinsim
jūs	įsinervinate, įsinervinat	įsinervinote, įsinervinot	įsinervindavote, įsinervindavot	įsinervinsite, įsinervinsit
jie, jos	įsinervina	įsinervino	įsinervindavo	įsinervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsinervinčiau		įsinervintumėme, įsinervintumėm, įsinervintume
2 asm.	įsinervintumei, įsinervintum		įsinervintumėte, įsinervintumėt
3 asm.	įsinervintų		įsinervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsinervinkime, įsinervinkim
2 asm.	įsinervinki, įsinervink		įsinervinkite, įsinervinkit
3 asm.	teįsinervina, teįsinervinie		teįsinervina, teįsinervinie

• žr. pagr. f. įsinervinti, įsinervina, įsinervino
• Skiemenys: į-si-ner-vin-tu-mėt

įsinervintumėt

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---