įsinervintajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervintajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervintas, mot. g. įsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintas	įsinervinti	įsinervinta	įsinervintos	įsinervinta	-
kilm.	įsinervinto	įsinervintų	įsinervintos	įsinervintų	-	-
naud.	įsinervintam	įsinervintiems	įsinervintai	įsinervintoms	-	-
gal.	įsinervintą	įsinervintus	įsinervintą	įsinervintas	-	-
įnag.	įsinervintu	įsinervintais	įsinervinta	įsinervintomis	-	-
viet.	įsinervintame	įsinervintuose	įsinervintoje	įsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervintasis	įsinervintieji	įsinervintoji	įsinervintosios	-	-
kilm.	įsinervintojo	įsinervintųjų	įsinervintosios	įsinervintųjų	-	-
naud.	įsinervintajam	įsinervintiesiems	įsinervintajai	įsinervintosioms	-	-
gal.	įsinervintąjį	įsinervintuosius	įsinervintąją	įsinervintąsias	-	-
įnag.	įsinervintuoju	įsinervintaisiais	įsinervintąja	įsinervintosiomis	-	-
viet.	įsinervintajame	įsinervintuosiuose	įsinervintojoje	įsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervintas, mot. g. įsinervinta.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-ta-jam

įsinervintajam

1. tas, kurį įsinervino

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---