įnervintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įnervintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įnervinti, įnervina, įnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įnervinu	įnervinau	įnervindavau	įnervinsiu
tu	įnervini	įnervinai	įnervindavai	įnervinsi
jis, ji	įnervina	įnervino	įnervindavo	įnervins
mes	įnerviname, įnervinam	įnervinome, įnervinom	įnervindavome, įnervindavom	įnervinsime, įnervinsim
jūs	įnervinate, įnervinat	įnervinote, įnervinot	įnervindavote, įnervindavot	įnervinsite, įnervinsit
jie, jos	įnervina	įnervino	įnervindavo	įnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įnervinčiau		įnervintumėme, įnervintumėm, įnervintume
2 asm.	įnervintumei, įnervintum		įnervintumėte, įnervintumėt
3 asm.	įnervintų		įnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įnervinkime, įnervinkim
2 asm.	įnervinki, įnervink		įnervinkite, įnervinkit
3 asm.	teįnervina, teįnervinie		teįnervina, teįnervinie

• žr. pagr. f. įnervinti, įnervina, įnervino
• Skiemenys: į-ner-vin-tų

įnervintų

Etimologija

<= į- + nervinti, nervina, nervino

---

Dalyvis

įnervintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervintas, mot. g. įnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintas	įnervinti	įnervinta	įnervintos	įnervinta	-
kilm.	įnervinto	įnervintų	įnervintos	įnervintų	-	-
naud.	įnervintam	įnervintiems	įnervintai	įnervintoms	-	-
gal.	įnervintą	įnervintus	įnervintą	įnervintas	-	-
įnag.	įnervintu	įnervintais	įnervinta	įnervintomis	-	-
viet.	įnervintame	įnervintuose	įnervintoje	įnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintasis	įnervintieji	įnervintoji	įnervintosios	-	-
kilm.	įnervintojo	įnervintųjų	įnervintosios	įnervintųjų	-	-
naud.	įnervintajam	įnervintiesiems	įnervintajai	įnervintosioms	-	-
gal.	įnervintąjį	įnervintuosius	įnervintąją	įnervintąsias	-	-
įnag.	įnervintuoju	įnervintaisiais	įnervintąja	įnervintosiomis	-	-
viet.	įnervintajame	įnervintuosiuose	įnervintojoje	įnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervintas, mot. g. įnervinta.
• Skiemenys: į-ner-vin-tų

įnervintų

1. tas, kurį įnervino

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---

Siekinys

• Skiemenys: į-ner-vin-tų

įnervintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    įnervintų: bendrai

neįnervintų (lt)

Vertimai

  įnervintų: bendrai

---