užgirdėti
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užgirdįs, užgirdintis, užgirdinti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užgirdėjęs, užgirdėjusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užgirdėdavęs, užgirdėdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užgirdėsiąs, užgirdėsiantis, užgirdėsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užgirdimas, užgirdima.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užgirdėtas, užgirdėta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užgirdėsimas, užgirdėsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: užgirdėtinas, užgirdėtina.
- taip pat žr. pdlv.: užgirdint, užgirdėjus, užgirdėdavus, užgirdėsiant.
- taip pat žr. psdlv.: užgirdėdamas, užgirdėdama.
- taip pat žr. bdn.: užgirdėte, užgirdėtinai.
- Skiemenys: už-gir-dė-ti
- galėti girdėti:
- Savo motinėlės aš neužgirdžiu balselio.
- išgirsti, sužinoti:
- Dabar čia jo neužgirdėti – turbūt kur į pasaulio kraštą nusitrenkė.
Etimologija[taisyti]
<= už- + girdėti, girdi, girdėjo
Antonimai[taisyti]
užgirdėti: bendrai
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
užgirdėti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
užgirdėti: bendrai
Dalyvis[taisyti]
- tas, kurį užgirdėjo
Etimologija[taisyti]
<= užgirdėti, užgirdi, užgirdėjo <= už- + girdėti, girdi, girdėjo