mes

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: mês
Vikipedija
Laisvojoje enciklopedijoje yra straipsnis:

 Lietuvių kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Šiam žodžiui nenurodytas arba nurodytas neišbaigtas tarimas. Jeigu žinote žodžio tarimą, maloniai kviečiame jį nurodyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti tarimus, rasite čia.

Įvardis[taisyti]

mes

  1. asm. įvrd. vartojamas žymėti kalbančiajam kartu su kitais: Mes padarysime viską. Tu mūsų nejuokink. Mums nieko nebereikia. Ir mus kvietė į svečius. Pasilik su mumis. Jo atminimas visada bus gyvas mumyse.


Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Vertimai[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

mes

  1. paleisti lėkti tolyn, sviesti
  2. smūgiu griauti, risti
  3. krauti, dėti
  4. gramzdinti, leisti į vandenį
  5. nustotidaryti
  6. palikti, atsisakyti, pasitraukti
  7. netekti senųjų (lapų, plunksnų, ragų ir panašiai), prieš dygstant naujiems
  8. siūlus vynioti ant mestuvų
  9. tiesti, skleisti
  10. varyti, šalinti
  11. gerti, kaušti
  12. smogti, skelti



 Ispanų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

mes (vyr. g.)

  1. mėnuo (lt) (Laiko vienetai) (dvyliktoji metų dalis)

Etimologija[taisyti]

Lotynų kalbos mensis (mėnuo). Plg. katalonų k. mes, italų k. mese, portugalų k. mês, retoromanų k. mais.


 Jotvingių kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Įvardis[taisyti]

mes

  1. mes (lt) (nau.)
    • Senosios žinomos įvardžio „mes“ formos: mustar („mūsų“).
Įvardžio „mes“ formos
Linksnis Asmeninis įvardis
Vardininkas mes
Kilmininkas mustar
Naudininkas mums
Galininkas mun̄s
Įnagininkas mumis
Vietininkas Vi. mumysu
Kr. musna
Gr. mumyspi
Ar. mustump
Šauksmininkas mes!

Vartosenos pastabos[taisyti]

Naujadaras. Sukurtas remiantis prūsų k. mes, latgalių k. mes, lietuvių k. mes bei jotvingių k. mustar.

Etimologija[taisyti]

Iš baltų-slavų prokalbės *mes; ši forma pakeitė iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtą *wéy („mes“). Giminiškas prūsų k. mes, lietuvių k. mes, latgalių k. mes, latvių k. mēs.

Kategorijos[taisyti]

Taip pat žiūrėkite[taisyti]

Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita
I-asis asmuo as muduo (vyr. g.)
mudwai (mot. g. ir niek. g.)
mes
II-asis asmuo tu juduo (vyr. g.)
judwai (mot. g. ir niek. g.)
jūs
III-iasis asmuo es (vyr. g.)
ei (mot. g.)
tat (bev. g.)
jaduo (vyr. g.)
jodwai (mot. g.)
tadtwai (bev. g.)
ai (vyr. g.)
uos (mot. g.)
taty (bev. g.)

 Katalonų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

mes (vyr. g.)

  1. mėnuo (lt) (Laiko vienetai) (dvyliktoji metų dalis)

Etimologija[taisyti]

Lotynų kalbos mensis (mėnuo). Plg. ispanų k. mes, italų k. mese, portugalų k. mês, retoromanų k. mais.


 Latgalių kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

mes

  1. mes (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Žemaičių kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

mes

  1. mes (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.